Labai dažnai girdime, kad Lietuvos teisės aktai labai sudėtingi, painūs ir sunkiai suprantami. Dalis tiesios tame yra, bet manau čia ne tik Lietuvos bėda. Daugelyje šalių yra visokiausių situacijų. Vienose griežčiau, o kitose paprasčiau reglamentuojama tiek žvejyba tiek laivyba. Tačiau labai didelė bėda ta, kad dauguma mūsų šalies žvejų ir laivavedžių nėra mėginę skaityti taisyklių, o vadovaujasi nuogirdomis ar pokalbių ir diskusijų nuotrupomis iš socialinių tinklų, kur „konsultantai” yra abejotinos kvalifikacijos.
Truputį apie taisykles. Viskas yra daug paprasčiau nei gali pasirodyti. Reikia suvokti, kad YRA TAISYKLĖS. Vadinasi ruošiantis plaukti pramogauti ar žvejoti reikia pasidomėti kas galima daryti.
Žvejyboje reikia laikytis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (nuoroda čia)
Žvejybai reikia leidimo (nuoroda čia)
Plaukiant su savaeige plaukiojimo priemone (nepaisant kokio galingumo plaukiojimo priemonė) reikia laikyti dviejų tarnybų reikalavimų: 1 Lietuvos transporto saugos administracijos (nuoroda čia); 2 Aplinkos apsaugos ministerijos (nuoroda čia).
Lietuvos transporto saugos administracijos sritis – prižiūrėti plaukiojimo priemonių registracijos, techninių reikalavimų ir vidaus vandenų kelių taisyklių laikymąsi (nuoroda čia).
Aplinkos apsaugos reikalavimai (draudimai ar leidimai) yra susiję su gamtos išteklių (žuvų, paukščių, augmenijos) apsauga. Čia svarbu žinoti, kad vandens telkiniai būna saugomose teritorijos ir nesaugomose teritorijose. Nuo to priklauso kokie reikalavimai tiems vandens telkiniams yra keliami (nuoroda čia). Nepriklausomai nuo to ar vandens telkinys yra saugomoje ar nesaugomoje teritorijoje jame gali būti taikomi apribojimai ar draudimai (nuoroda čia).
Sužinoti apie saugomų teritorijų ribas galima paspaudus nuorodą čia.
Tai viskas ką reikia žinoti ruošiantis žvejoti ar plaukioti vidaus vandenyse.
Elkimės atsakingai!