Meniu Uždaryti

Teisės aktai, laivyba

Lietuvoje plaukiojant savaeigėmis priemonėmis labai svarbu žinoti kur ir su kokiais varikliais galima plaukti. Plaukiant su savaeigėmis priemonėmis iki 25Ag (19 kW) nereikia laivavedžio pažymėjimo, tačiau tai nereiškia, kad negalioja taisyklės. Plaukiojimą savaeigėmis priemonėmis kontroliuoja Lietuvos transporto saugos administracija ir Gamtos apsauga.

Svarbios sąvokos ir jų apibrėžimai:

1. savaeigė plaukiojimo priemonė – vidaus degimo variklį turinti plaukiojimo priemonė, taip pat laivas su oro pagalve, oro sraigtu varomas laivas ir kt.

2. plaukiojimo sezonas – laikotarpis nuo ledo ištirpimo vandens telkinyje iki ledo dangos susidarymo. Jei nesusidaro pastovi ledo danga, plaukiojimo sezonas trunka nuo balandžio 1 d. iki kovo 15 d.

3. mažiausiasis savaeigės plaukiojimo priemonės greitis – mažiausias savaeigės plaukiojimo priemonės greitis, kuriam esant plaukiojimo priemonė išlieka valdoma.

Aplinkosaugos sąlygose nustatyti apribojimai plaukiojimo priemonėms netaikomi vidaus vandenų keliuose.

Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis leidžiama plaukioti laikantis šių reikalavimų:

 

Variklio galingumas, AG

Iki 10

11 – 20

21 –1 50

151 – 300

visą plaukiojimo sezoną – didesniuose kaip:

100 ha

500 ha

nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos – didesniuose kaip:

 10 ha

100 ha

200 ha

500 ha ploto, plaukioti vandens telkinio dalimi (akvatorija), patvirtinta teritorijų planavimo dokumentuose.

 Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti: vandens telkiniuose, esančiuose telmologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose ir botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose.

Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti:

      1. mažesniuose kaip 10 ha ploto vandens telkiniuose;

     2. arčiau kaip 100 m (išskyrus plaukimą mažiausiuoju savaeigės plaukiojimo priemonės greičiu) nuo vandens telkinių krantų, vandens telkiniuose esančių salų krantų, maudyklų teritorijų (išskyrus atvejus, kai yra pažymėtos vietos, skirtos plaukioti plaukiojimo priemonėmis), plūdurais pažymėtų nardymo zonų;

      3. upėse (išskyrus vidaus vandenų keliais).

 Plaukiojimo priemonių nuleidimas į vandens telkinį arba iškėlimas iš vandens telkinio naudojant autotransporto priemones galimas tik įrengtose vietose (uostuose, prieplaukose ir kitose vietose, kur įrengti elingai ar kitos specialios priemonės plaukiojimo priemonių nuleidimui ar iškėlimui).

Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad yra 6 ežerai, kuriuose nuoplaukiojimo sezono pradžios iki birželio 20 d. (įskaitytinai) dienos galima plaukti tik mažiausiuoju savaeigės plaukiojimo priemonės greičiu. Labai svarbu pažymėti, kad šis punktas galioja varikliams nuo 1AG iki 150AG.

Šie ežerai yra:

1. Elektrėnų marios; 2. Didžiulio ežeras  (Daugų); 3. Bebrusų ežeras; 4.Galuono ežeras; 5. Avilio ežeras; 6. Čičirys.

NUORODA

Labai svarbu žinoti, kad ruošiantis išvykai prie ežero būtina pasitikrinti ar jame nėra ribojamas plaukiojimas su savaeigėmis priemonėmis. Lietuvoje yra daug ežerų, kuriuose galioja įvairūs apribojimai ypač jei ežereai yra regioniniuose parkuose.

VANDENS TELKINIŲ, KURIUOSE PLAUKIOJIMAS TAM TIKROMIS PLAUKIOJIMO PRIEMONĖMIS DRAUDŽIAMAS AR RIBOJAMAS, SĄRAŠAS:

NUORODA

Valčių, pramoginių laivų ir kt., registravimas, techninė apžiūra

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ TRANSPORT KODEKSAS

1 straipsnis. Kodekso paskirtis

  1. Vidaus vandenų transporto kodeksas reguliuoja vidaus vandenų laivybos, uostų veiklos, keleivių, krovinių, bagažo, pašto vežimo, buksyravimo santykius, taip pat nustato atsakomybę už žalą, padarytą vidaus vandenų transporto, ir už kitus šio kodekso nuostatų pažeidimus.

<…>

6 straipsnis. Vidaus vandenų keliai

  1. Vidaus vandenų keliai – laivybai tinkamos upės, ežerai, dirbtiniai vandens telkiniai ir Lietuvos Respublikai priklausanti Kuršių marių dalis, kuriuose yra navigacijos ženklų arba kurių locmano žemėlapiuose pažymėtas farvateris.

<…>

7 straipsnis. Vidaus vandenų kelių naudotojai

  1. Vidaus vandenų kelių naudotojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, kurie verčiasi laivyba šiuose keliuose.

<…>

8 straipsnis. Vidaus vandenų kelių naudotojų pareigos

  1.  Vidaus vandenų kelių naudotojai privalo vykdyti įstatymų, laivybos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus, užtikrinti racionalų ir saugų vandenų kelių naudojimą, neardyti vandens telkinių vagų ir krantų, negriauti ir negadinti hidrotechnikos bei kitų įrenginių ir komunikacijų, nepažeisti kitų vidaus vandenų naudotojų teisių, laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų.

<…>

14 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių sąvoka

Vidaus vandenų transporto priemonės – vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai, tradiciniai ir asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai, plūduriuojančios priemonės ir kiti plūduriuojantys mechanizmai (kurie nėra nei plūduriuojantys įrenginiai, nei plūduriuojančios priemonės, bet yra savaeigiai), kurie eksploatuojami šio kodekso 241 straipsnyje nustatytuose vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonuose.

<…>

14 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių sąvoka

Vidaus vandenų transporto priemonės – vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai, tradiciniai ir asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai, plūduriuojančios priemonės ir kiti plūduriuojantys mechanizmai (kurie nėra nei plūduriuojantys įrenginiai, nei plūduriuojančios priemonės, bet yra savaeigiai), kurie eksploatuojami šio kodekso 241 straipsnyje nustatytuose vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonuose.

<…>

15 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių klasifikavimas

  1. Vidaus vandenų laivas – bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis keleivinis, krovininis, techninis (tarnybinis, mokslinio tyrinėjimo, techninio aptarnavimo ir kiti) laivas, keltas (keleivinis, krovininis, mišrus), kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai vidaus vandenyse.
  2. Žvejybos laivas – bet kuris laivas su jame esančia verslinės žvejybos įranga arba laivas, naudojamas šiai žvejybai ir įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ar Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre bei įgaliotos klasifikacinės bendrovės išduotuose laivo dokumentuose turintis įrašą „Žvejybos laivas“. Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, žvejojantis jūrų vandenyse, turi būti įregistruotas Žvejybos laivų rejestre.
  1. Mažasis laivas – bet kuris laivas, kurio korpuso ilgis ne didesnis kaip 20 metrų, išskyrus laivus, kurie yra pastatyti ir įrengti vilkti, stumti arba vilkti bortais sujungtus kitus negu mažasis laivas laivus, taip pat laivus, galinčius vežti daugiau kaip 12 keleivių, ir keltus. Mažiesiems laivams nepriskiriamos irklinės valtys, kurių keliamoji galia iki 100 kg, taip pat baidarės, kurių keliamoji galia iki 150 kg, ir burlentės.
  1. Pramoginis laivas – bet kurio tipo ir bet kuriuo būdu varomas sportui ir pramogoms skirtas laivas, kurio korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų.
  1. Sportinis laivas – specialiai sukonstruotas ir gamintojo atitinkamai pažymėtas laivas, skirtas tik sporto tikslams.
  1. Asmeninis laivas – trumpesnis kaip 4 metrų laivas, naudojantis vidaus degimo variklį, turintį vandens srauto pompą kaip pirminį varymo šaltinį, ir suprojektuotas taip, kad jį sėdėdamas, stovėdamas ar klūpėdamas ant korpuso valdytų žmogus.
  1. Tradicinis laivas – kultūros ministro ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka pripažintas bet koks istorinis laivas ir tokio laivo tiksli kopija, įskaitant ir tuos laivus, kurie sukurti tradiciniams upeivystės įgūdžiams skatinti ir supažindinti su kultūros paveldu. Toks laivas eksploatuojamas tradiciniais (įprastiniais) upeivystės principais ir būdais.

<…>

16 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių registravimas

<…>

6. idaus vandenų laivų registre neregistruojami sportiniai laivai ir šie pramoginiai laivai: vandens dviračiai, irklinės valtys, nepriklausomai nuo jų ilgio, burinės jachtos, kurių ilgis mažesnis kaip 6 metrai, valtys su pakabinamaisiais elektros varikliais, irkliniai turistiniai plaustai, kurių keliamoji galia ne didesnė kaip 500 kg, kitose šalyse registruotos vidaus vandenų transporto priemonės. Šios dalies nuostatos nėra taikomos, jeigu vidaus vandenų transporto priemonės savininkas eksploatuoja vidaus vandenų transporto priemonę Lietuvos Respublikos pasienio ruože ir pageidauja ją įregistruoti Vidaus vandenų laivų registre.

<…>

161 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių techninė apžiūra, techninis patikrinimas, Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato ir laikinojo Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato išdavimas

  1. Vidaus vandenų transporto priemonių, išskyrus šio straipsnio 2 ir 9 dalyse nurodytas transporto priemones, techninę apžiūrą atlieka Transporto saugos administracija. Techninės apžiūros metu tikrinama Vidaus vandenų laivų registre įregistruotos vidaus vandenų transporto priemonės techninė būklė, identifikuojama vidaus vandenų transporto priemonė, įvertinama vidaus vandenų transporto priemonės atitiktis susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatytiems techniniams reikalavimams (toliau – techniniai reikalavimai) ir aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną reikalavimams ir nustatomas plaukiojimo rajonas.
  1. Vidaus vandenų transporto priemonės savininkas užtikrina, kad vidaus vandenų transporto priemonė eksploatacijos metu atitiktų techninius ir aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną reikalavimus ir, jeigu techninė apžiūra privaloma, vidaus vandenų transporto priemonėje būtų techninės apžiūros atlikimą patvirtinantys dokumentai.

<…>

241 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonai

  1. Nustatomi šie vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonai:

1) vidaus vandenų plaukiojimo rajonas, kuris apima vidaus vandenis ir Kuršių marias iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vartų;

2) pakrančių plaukiojimo rajonas, kuris apima teritorinę jūrą;

3) jūrinis plaukiojimo rajonas, kuris apima jūros vandenis, esančius už teritorinės jūros ribų.

<…>

NUORODA

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ REGISTRAVIMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių registravimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių registravimo Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre (toliau – registras) sąlygas ir tvarką.

<…>

3. Registre registruojami:

3.1. vidaus vandenų laivai;

3.2. plaukiojantys vidaus vandenimis žvejybos laivai bei plaukiojantys jūra žvejybos laivai, kurių maksimalus ilgis, nurodytas laivo dokumentuose, mažesnis negu 24 metrai;

3.3. mažieji, pramoginiai ir asmeniniai laivai, išskyrus sportinius laivus, vandens dviračius, irklines valtis, kurių ilgis iki 6 metrų, burines jachtas, kurių korpusas trumpesnis kaip 6 metrai;

3.4. plūduriuojantys įrenginiai (prilyginami vidaus vandenų laivams);

3.5. plūduriuojančios priemonės, išskyrus irklinius turistinius plaustus, kurių keliamoji galia mažesnė kaip 500 kilogramų;

3.6. statomos vidaus vandenų transporto priemonės;

3.7. vidaus vandenų transporto priemonių pakabinamieji varikliai (toliau – pakabinamieji varikliai).

<…>

II. VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ REGISTRAVIMO TVARKA

7. Įregistruojant vidaus vandenų transporto priemonę registre, Administracijai tiesiogiai, registruotu laišku ar elektroninėmis priemonėmis (tiesiogiai kreipiantis į Administraciją ar Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą) pateikiami šie dokumentai:

7.1. vidaus vandenų transporto priemonės savininko (valdytojo) prašymas įregistruoti vidaus vandenų transporto priemonę (1, 2 priedai);

7.2. dokumentai, patvirtinantys vidaus vandenų transporto priemonės įsigijimą nuosavybėn ar kitą teisėtą vidaus vandenų transporto priemonės valdymo ir (ar) naudojimo faktą;

7.3. dokumento, patvirtinančio vidaus vandenų transporto priemonės išregistravimą iš ankstesnio laivų registro, originalas (jeigu vidaus vandenų transporto priemonė anksčiau buvo registruota);

7.4. jeigu vidaus vandenų transporto priemonės savininkas (valdytojas) – fizinis asmuo, pateikiamas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (asmens tapatybės kortelės, paso, Lietuvos Respublikos piliečio paso, po 2002 m. gruodžio 31 d. išduoto vairuotojo pažymėjimo, leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje) originalas ir kopija;

7.6. vidaus vandenų transporto priemonės klasę patvirtinančio dokumento (jei toks yra) kopija;

7.7. vidaus vandenų transporto priemonės pirminės techninės apžiūros aktas (vidaus vandenų laivams, žvejybos laivams, plūduriuojantiems įrenginiams, plūduriuojančioms priemonėms), Administracijos ar klasifikacinės bendrovės patvirtintas vidaus vandenų transporto priemonės statybos projektas (jei vidaus vandenų transporto priemonė savos gamybos).

<…>

VIII. LIETUVOS VALSTYBĖS VĖLIAVOS IR KITŲ VĖLIAVŲ NAUDOJIMAS

<…>

46. Mažieji, pramoginiai ar asmeniniai laivai, plaukiojantys pasienio ruožo vandenimis, privalo turėti abiejose borto pusėse Lietuvos valstybės vėliavos atvaizdą.

<…>

XI. PLAUKIOJIMO RAJONAI

66. Vidaus vandenų plaukiojimo rajonas – upės, ežerai ir Kuršių marios iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos ribų.

67. Pakrančių plaukiojimo rajonas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorija ir 12 jūrmylių nuo kranto pločio jūros vandenų juosta.

68. Jūrinio plaukiojimo rajonas – plaukiojimo rajonas, prasidedantis už pakrančių plaukiojimo rajono ribų.

<…>

NUORODA

PRAMONINIŲ IR ASMENINIŲ LAIVŲ TECHNINĖS APŽIŪROS ATLIKIMO TVARKA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Pramoginių ir asmeninių laivų techninės apžiūros tikslas – identifikuoti pramoginius ir asmeninius laivus, įvertinti jų techninę būklę, nustatyti plaukiojimo rajonus ir sąlygas, kurioms esant pramoginis ar asmeninis laivas gali būti saugiai eksploatuojamas.

<…>

II SKYRIUS

PIRMINĖS TECHNINĖS IR TECHNINĖS APŽIŪROS ATLIKIMO TVARKA IR PERIODIŠKUMAS

  1. 7. Pirminės techninės apžiūros atlikimo tvarka:

7.1. pirminė laivo ar pakabinamojo variklio techninė apžiūra atliekama:

7.1.1. prieš įregistruojant Registre įsigytą laivą ar pakabinamąjį variklį;

7.1.2. prieš įregistruojant Registre statomą laivą;

7.1.3. atliekant laivo duomenų, nurodytų Registre, keitimą;

<…>

7.3. laivo ir (ar) pakabinamojo variklio savininkas (valdytojas) pirminei techninei apžiūrai atlikti privalo pateikti Europos Sąjungos atitikties deklaraciją (toliau – ES atitikties deklaracija) (jei taikoma), nebaigto statyti laivo deklaraciją arba laivo ar pakabinamojo variklio dokumentus, kuriuose yra Registravimo taisyklėse nurodyti duomenys ir kuriuos išdavė kitos valstybės kompetentinga institucija, gamintojas ar gamintojo atstovas (toliau – laivo ir (ar) pakabinamojo variklio dokumentai);

7.4. pirminės techninės apžiūros metu laivas identifikuojamas, jo korpuso ir variklio numeriai, pagaminimo metai, gabaritiniai matmenys, gamintojo lentelė, CE ženklinimas (jei taikoma) sutikrinami su laivo dokumentų duomenimis. Laivas fotografuojamas iš abiejų borto pusių, priekio ir galo, taip pat nufotografuojama gamintojo lentelė, korpuso numeris ir CE ženklinimas;

7.5. pirminės techninės apžiūros metu pakabinamasis variklis identifikuojamas, variklio modelis, numeris, pagaminimo metai, tipas, galingumas, gamintojo lentelė, CE ženklinimas sutikrinami su pakabinamojo variklio dokumentų duomenimis. Pakabinamasis variklis fotografuojamas ne mažiau kaip iš dviejų pusių, taip pat nufotografuojama gamintojo lentelė, korpuso numeris ir CE ženklinimas;

7.6. laivo ar pakabinamojo variklio savininkui (valdytojui) arba jo įgaliotam asmeniui iš karto po pirminės techninės apžiūros atlikimo išduodamas Pramoginio ar asmeninio laivo / pakabinamojo variklio pirminės techninės apžiūros aktas (1 priedas) (toliau – Pirminės TA aktas). Pirminės TA aktų kopijos ir laivo ir (ar) pakabinamojo variklio padarytos nuotraukos elektroniniu formatu saugomos Registre;

7.7. Pirminės TA aktas su išvada „Registruoti negalima“ ir nurodytais konkrečiais trūkumais išduodamas, jeigu:

7.7.1. nėra galimybės nustatyti pagaminimo metų ir (ar) gamintojo arba pagaminimo metai ir (ar) gamintojas neatitinka nurodytų laivo ir (ar) pakabinamojo variklio dokumentuose;

7.7.2. nėra laivo korpuso arba pakabinamojo variklio numerio, jis neįskaitomas arba neatitinka nurodyto laivo ir (ar) pakabinamojo variklio dokumentuose;

7.7.3. nėra gamintojo lentelės, duomenys joje neįskaitomi arba duomenys neatitinka laivo ir (ar) pakabinamojo variklio dokumentuose nurodytų duomenų;

7.7.4. nėra CE ženklinimo arba jis neatitinka Reglamente nustatytų reikalavimų, jei taikoma;

7.7.5. nepateikti laivo ar pakabinamojo variklio dokumentai, kuriuose yra duomenys, reikalingi norint juos sutikrinti su laivo ar pakabinamojo variklio duomenimis ir įregistruoti Registre, arba pateiktuose dokumentuose nėra visų duomenų, reikalingų norint juos sutikrinti su laivo ar pakabinamojo variklio duomenimis ir įregistruoti Registre;

7.8. laivo savininkui (valdytojui) arba jo įgaliotam asmeniui kartu su prašymu atlikti pirminę techninę apžiūrą ir įregistruoti vidaus vandenų transporto priemonę pateikus ir Prašymą atlikti techninę apžiūrą (2 priedas) (toliau – Prašymas), kartu su pirmine laivo technine apžiūra atliekama ir laivo techninė apžiūra. Jei su prašymu atlikti pirminę techninę apžiūrą ir įregistruoti vidaus vandenų transporto priemonę nepateikiamas Prašymas, techninė apžiūra tokiu atveju atliekama bendra Apraše nustatyta tvarka.

  1. 8. Techninės apžiūros atlikimo tvarka ir periodiškumas:

8.1. techninė apžiūra atliekama pagal grafiką, paskelbtą Administracijos interneto svetainėje (www.ltsa.lrv.lt), kuriame nurodoma techninės apžiūros atlikimo vieta, laikas ir kontaktinė informacija;

8.2. laivo techninė apžiūra atliekama savininkui (valdytojui) arba jo įgaliotam asmeniui užsiregistravus internetu arba telefonu. Asmuo apie pageidavimą atlikti laivo techninę apžiūrą privalo Administraciją informuoti likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms iki grafike nustatytos datos. Prašymus galima pateikti iš anksto Administracijos padaliniuose, el. paštu, paštu arba atvykus į techninę apžiūrą grafike nustatytu laiku ir vietoje. Į grafike nurodytas vietas nurodytu laiku vykstama tik tada, jei yra pageidaujančiųjų atlikti laivo techninę apžiūrą. Laivas techninei apžiūrai pristatomas su pakabinamuoju ar stacionariu (bortiniu) vidaus degimo varikliu ir jų registravimo dokumentais;

IV SKYRIUS

PLAUKIOJIMO RAJONŲ NUSTATYMAS IR SUTEIKIMAS

  1. „Jūrinis“ arba „pakrančių“ plaukiojimo rajonas suteikiamas laivo savininko (valdytojo) arba jo įgalioto asmens prašymu A, B ir C projektavimo kategorijų pramoginiams laivams, kurių ilgis daugiau kaip 6 m ir kuriuose yra:

13.1. gelbėjimosi liemenės leistinam didžiausiam nustatytam žmonių skaičiui laive;

13.2. ne mažiau kaip du gelbėjimo ratai su 30 m ilgio plūduriuojančiais gelbėjimo lynais. Vienas gelbėjimo ratas turi būti su prie jo pritvirtintu signaliniu plūduru, turinčiu su baterija veikiantį savaime užsidegantį žiburį, kurio negali užgesinti vanduo. Signalinis plūduras prie gelbėjimo rato tvirtinamas su plūduriuojančiu 1,5 m ilgio lynu. Ant kiekvieno gelbėjimo rato turi būti užrašytas laivo registro numeris;

13.3. plaukiojantis ir atitinkamos masės inkaras, kuris išlaikytų laivą priekiu į bangą, dreifuojant ar užgesus varikliui;

13.4. koreguoti jūrlapiai ir locijos plaukiojimo rajonui, o laivai, naudojantys elektroninius jūrlapius, turi būti aprūpinti koreguotais elektroniniais jūrlapiais, kurie naudojami kaip pagalbinė navigacinė priemonė, ir turėti popierinius jūrlapius ir locijas;

13.5. atsižvelgiant į žmonių skaičių, automatiškai pripučiami gelbėjimosi plaustai, atitinkantys laivų plaukiojimo rajoną;

13.6. magnetinis kompasas;

13.7. A ir B projektavimo kategorijų pramoginiuose laivuose – navigacinė radiolokacinė stotis;

13.8. navigaciniai prietaisai (įrankiai, naudojami grafiniam skaičiavimui jūrlapyje, žiūronai, GPS);

13.9. veikianti UTB radijo stotis ryšiui palaikyti 9 ir 16 jūriniais kanalais ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos leidimas naudoti šią laivo stotį;

13.10. iš plastiko ir stiklo pluošto pastatytuose laivuose – radiolokacinis atšvaitas;

13.11. ne mažiau kaip trys raudonos spalvos signalinės raketos arba trys raudonos spalvos falšvejeriai.

  1. „Jūrinis“ arba „pakrančių“ plaukiojimo rajonas suteikiamas laivo savininko (valdytojo) arba jo įgalioto asmens prašymu A, B ir C projektavimo kategorijų pramoginiams laivams, kurių ilgis iki 6 m ir kuriuose yra:

14.1. gelbėjimosi liemenės leistinam didžiausiam nustatytam žmonių skaičiui laive;

14.2. gelbėjimo ratas su 30 m ilgio plūduriuojančiu gelbėjimo lynu. Gelbėjimo ratas turi būti su prie jo pritvirtintu signaliniu plūduru, turinčiu su baterija veikiantį savaime užsidegantį žiburį, kurio negali užgesinti vanduo. Signalinis plūduras prie gelbėjimo rato tvirtinamas su plūduriuojančiu 1,5 m ilgio lynu. Ant gelbėjimo rato turi būti užrašytas laivo registro numeris. Pripučiamuose laivuose – 30 m ilgio plūduriuojantis lynas su kilpa be gelbėjimo rato;

14.3. plaukiojantis ir atitinkamos masės inkaras, kuris išlaikytų laivą priekiu į bangą, dreifuojant ar užgesus varikliui;

14.4. magnetinis kompasas;

14.5. navigaciniai prietaisai (žiūronas, GPS);

14.6. veikianti UTB radijo stotis ryšiui palaikyti 9 ir 16 jūriniais kanalais ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos leidimas naudoti šią laivo stotį;

14.7. ne mažiau kaip trys raudonos spalvos signalinės raketos arba trys raudonos spalvos falšvejeriai.

  1.  „Pakrančių“ ir „vidaus vandenų“ plaukiojimo rajonas suteikiamas asmeniniams laivams (vandens motociklams), kuriuose yra:

15.1. gelbėjimosi liemenės (priklausomai nuo sėdimų vietų skaičiaus);

15.2. asmeninio laivo (vandens motociklo) apsauginis raktas, skirtas plaukiant pritvirtinti prie rankos riešo arba gelbėjimosi liemenės.

  1.  „Vidaus vandenų“ plaukiojimo rajonas suteikiamas A, B, C ir D projektavimo kategorijos pramoginiams laivams ir laivams, kurių projektavimo kategorija nėra nustatyta, nepriklausomai nuo jų ilgio, kuriuose yra:

16.1. gelbėjimosi liemenės leistinam didžiausiam nustatytam žmonių skaičiui laive;

16.2. gelbėjimo ratas su 30 m ilgio plūduriuojančiu gelbėjimo lynu. Ant gelbėjimo rato turi būti užrašytas laivo registro numeris. Pripučiamuose laivuose – 30 m ilgio plūduriuojantis lynas su kilpa be gelbėjimo rato;

16.3. inkaras.

<…>

NUORODA

Baudos

ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ

KODEKSAS

XXII SKYRIUS ADMINISTRACINIAI NUSIŽENGIMAI, SUSIJĘ SU TRANSPORTU IR KELIŲ ŪKIU

406 straipsnis. Vidaus vandenų laivybos taisyklėse nustatytų saugumo reikalavimų pažeidimas

Nr.PažeidimasBaudaPakartotinis pažeidimas, bauda
1Plaukiojimas gelbėjimosi priemonėmis neaprūpintomis vidaus vandenų transporto priemonėmis, šių priemonių privalomo naudojimo reikalavimų pažeidimasnuo 30€ iki 50€Nuo 140€ iki 300€
2Vidaus vandenų transporto priemonių vairavimas pažeidžiant nustatytus laivybos saugumą užtikrinančius reikalavimus; vidaus vandenų kelių ženklų reikalavimų nesilaikymas; vidaus vandenų transporto priemonių bendros judėjimo tvarkos, prasilenkimo ir aplenkimo, manevravimo taisyklių pažeidimas; vidaus vandenų transporto priemonių įplaukimas, plaukiojimas ir stovėjimas uždraustose akvatorijose ir rajonuose; plaukimas vidaus vandenų transporto priemonėmis nenavigaciniu laiku arba itin nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis; keleivių saugumą lipant į vidaus vandenų transporto priemones, kelionės metu ir išlipant iš jų užtikrinančių taisyklių pažeidimasnuo 90€ iki 140€Nuo 140€ iki 300€
3Vidaus vandenų transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti arba neturint teisės vairuoti šios rūšies vidaus vandenų transporto priemones, vidaus vandenų transporto priemonių vairavimas, kai jas vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, perdavimas vairuoti vidaus vandenų transporto priemones neturinčiam teisės jas vairuoti asmeniuinuo 140€ iki 300€Nuo 140€ iki 300€
4Šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, sukėlę avarinę situaciją, t. y. privertę kitus eismo dalyvius staigiai pakeisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių priemonių savo ar kitų eismo dalyvių saugumui užtikrinti

nuo 140€ iki 300€

5Vidaus vandenų transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, perdavimas vairuoti vidaus vandenų transporto priemones neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenims, vidaus vandenų transporto priemonių vairuotojų vengimas pasitikrinti dėl neblaivumonuo 300€ iki 860€
6Vidaus vandenų laivybos taisyklėse nustatytų kitų saugumo reikalavimų pažeidimasnuo 90€ iki 140€
7Pasitraukimas iš nelaimingo atsitikimo vietos, su kuria laivavedžiai yra susijęLaivavedžiams nuo 850€ iki 1200€ ir teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones neturintiems asmenims – nuo 1150€ iki 1450€
Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą asmenims gali būti skiriamasteisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų
Už šio straipsnio 5, 7 dalyse numatytus administracinius nusižengimus asmenims gali būti skiriamasteisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones atėmimas nuo 2 iki 3 metų

409 straipsnis. Rūkymas vidaus vandenų transporto priemonėse nenustatytose vietose

Nr.PažeidimasBaudaPakartotinis pažeidimas, bauda
1Rūkymas vidaus vandenų transporto priemonėse nenustatytose vietoseĮspėjimas arba nuo 10€ iki 14€

410 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių, vidaus vandenų uostų ir vidaus vandenų prieplaukų registravimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas

Nr.PažeidimasBaudaPakartotinis pažeidimas, bauda
1Vidaus vandenų transporto priemonių registravimo reikalavimų arba vidaus vandenų transporto priemonių pristatymo techninei apžiūrai atlikti tvarkos pažeidimas, turinčių gedimų, dėl kurių uždrausta šias transporto priemones eksploatuoti, arba perdirbtų be reikiamo leidimo, arba nustatyta tvarka neįregistruotų, arba be techninės apžiūros, arba neparengtų žmonėms ir kroviniams plukdyti vidaus vandenų transporto priemonių vairavimas ar jų išleidimas plaukiotinuo 120€ iki 170€
2Vidaus vandenų uostų, prieplaukų techninės būklės ir tinkamo jų naudojimo, tinkamo jų laikymo taisyklių, užtikrinančių žmonių saugumą ir vidaus vandenų transporto priemonių stovėjimo saugumą, pažeidimas, nesiėmimas priemonių laiku uždrausti ar apriboti šių uostų, prieplaukų, stovėjimo vietų, įrengimų ir mechanizmų eksploatavimą, kai jų naudojimas gresia žmonių ir vidaus vandenų transporto priemonių saugumui, vidaus vandenų uoste, prieplaukoje nustatyto išleidimo režimo neužtikrinimas, leidimas vidaus vandenų uoste, prieplaukoje stovėti nustatyta tvarka neįregistruotoms vidaus vandenų transporto priemonėms, nustatyta tvarka neįregistruotų vidaus vandenų uostų, vidaus vandenų prieplaukų, nekomercinių mažųjų, pramoginių ir sportinių laivų prieplaukų eksploatavimas ar eksploatavimas neatlikus jų būklės patikrinimo ar be techninės apžiūrosnuo 150€ iki 300€
3Krovinių pakrovimo, iškrovimo ir laikymo vidaus vandenų transporto priemonėse ir uostuose taisyklių pažeidimas, narų darbų atlikimas be reikiamo leidimo, laivybos keliuose esančių įrenginių neatitvėrimas laivybos kelio ženklais (dieniniais ir naktiniais), laivybos kelyje esančios hidrotechninės signalizacijos gadinimas, nustatytos signalinių šviesų naudojimo, pasikeitimo garsiniais, regimais naktiniais ir dieniniais signalais tvarkos pažeidimas, laivybos kelio plūduriuojančiųjų ir kranto ženklų gadinimas, nuplėšimas ir perkėlimas, užtvarų ir kitokių žūklės įtaisinių įrengimas laivybos kelio ribosenuo 150€ iki 300€ 

411 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių laikymas nenustatytose vietose

Nr.PažeidimasBaudaPakartotinis pažeidimas, bauda
1Vidaus vandenų transporto priemonių laikymas nenustatytose vietosenuo 30€ iki 50€

NUORODA