Atmata. Nemunas, 2018

Antrasis etapas buvo labai įdomus ir neįvertintas. Šiam etapui pasiruošėm labai prastai. Nors teisingiau pasakyti, kad buvom visai nepasiruošę.

Šiek tiek informacijos apie Nemuno žemupį. Pirmiausia tai labai gražus ir nepaprastai įdomus Lietuvos kampelis. Įdomus jis ne tik mums žvejams. Čia yra didelė gyvūnijos įvairovė, unikali ir pasakiška augmenija. Nemunas, Atmata, Skirvytė ir Rusnės sala. Mingės  kaimas ir Kuršių marios. Daug vandens ir daug turizmo sodybų. Varžybų vieta įdomi ir tuo, kad nemaža Nemuno atkarpa yra Lietuvos ir Rusijos siena. Šioje vietoje žvejyba ir bet kokia veikla yra griežtai kontroliuojama. Čia būtina turėti leidimą būti pasienio ruože. Jį galima gauti užpildžius prašymą internetu. Per dešimt darbo dienų (dažniausia kiek greičiau) atsiunčiama žinutė su leidimo numeriu ir galiojimo terminu. Taip pat prieš išplaukiant į Nemuną aukštyn nuo Rusnės reikia pranešti LR Valstybės sienos apsaugos tarnybai kas plaukia ir valties numerį. Čia būtina plaukti su registruotomis valtimis. Informaciją apie leidimų išdavimus ir apie mėgėjiškos žvejybos leidimus pateiksime puslapyje „Naudinga“. Taigi Nemuno delta yra žvejų rojus. Čia vieta kur gali būti pagautos visos LSL taisyklėse leidžiamos gaudyti žuvų rūšys. Dambos – puikus šapalų prieglobstis. Kriauklynai ir akmenynai – gerai tinkantys ešeriams ir starkiams. Seklumose ir žolynuose tūno lydekos. Kažkur slepiasi šamai. Taip pat yra salačių, kurie užauga iki rekordinių dydžių.

Taip jau išėjo, kad prieš šį etapą neturėjome galimybių treniruotis. Žuvies nors ir daug, bet ji pasiskirsčiusi dideliame plote ir labai įnoringa. Rinkome informaciją. Jos ne daug ir kaip dažnai būna prieš varžybas ne itin tiksli. Dauguma ekipažų slepia savo treniruočių rezultatus. Vietinių žvejų informacija ne visuomet naudinga, nes jie dažniausia būna prisirišę prie savo taškų. Vietiniai žvejai patikrina savo taškus ir jei ten nekimba jie to labai nesureikšmina. Tiesiog atvažiuos žvejoti kitą dieną. Taigi atvažiavome į varžybas. Pradėjome įsirenginėti stovyklą. Užsiregistruojame. Laikas bėga labai greitai. Vieni ekipažai planuoja gaudyti šapalus kiti tikisi starkių. Nepavykus reikalams su starkiais planas B – ešeriai. Rytas buvo gražus ir šiltas. Tačiau nuo Kuršių marių matėsi ateinantys juodi debesys. Bet ne visi gerai įvertinome padėties rimtumą. Vieni su šortais kiti paskutinę sekundę įsimetę striukes nuo lietaus išskubėjome į šešių valandų nuotykį. Sunkiai, sunkiai viskas vyko. Varžybų metu užklupo vėjas ir šaltas lietus. Labiausia kliuvo ekipažams pasirinkusiems žvejoti žemyn nuo starto t.y. netoli Kuršių marių. Šiek tiek mažiau lietaus gavo ekipažai žvejoję Nemune. Pirmą dieną net septyni LSL ekipažai nepagavo nei vienos žuvies. Kitų ekipažų svoriai taip pat neįspūdingi. Nors pirmą dieną net 15,126kg atvežė ekipažas Ešerys-1 (Sigitas Lukšta ir Gintautas Šiukščius). Mūsų ekipažai pirmą dieną pasirodė taip: Plėšrūnai I -0kg (nepasirašę protokole už nuliukus gavo įspėjimą); Plėšrūnai II – 3,380kg ir užėmė 10 vietą; Plėšrūnai III su 0,110kg pirmą dieną užima 44 vietą, o Upinio ekipažas pagavęs 1,442kg užima 24 vietą.

Antra varžybų diena buvo daug sudėtingesnė. Tik atsikėlus, stovyklos teritorijoje, pastebėjome policijos automobilį. Greitai po stovyklavietę pasklinda gandas, kad yra pavogtų valčių ir variklių. Nuskubame apžiūrėti savo valčių. Nerandame Plešrūnų III ekipažo valties su varikliu. Viena valtis pavogta su visa įranga: echolotu, masalais ir meškerėmis. Lipame į savo valtis ir praplaukiame ieškoti valties, gal vagys ją bus kur nors nuplukdę ir numetę . Mantas grįžta su gera žinia, kad rado valtį. Numesta prie kranto tik, kad apversta. Variklis po vandeniu. Partraukiame valtį ir pradedame variklio gaivinimo darbus. Aurimas po atkaklaus darbo sugeba jį užvesti. Stresas ir sugaištas laikas. Įtampa ir pyktis. Emocijų daug, o dar reikia visą dieną žvejoti! Dėl šio incidento buvo skelbiamas vadovų susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiama klubo organizatoriaus atsakomybė. Taip pat buvo diskutuojama kaip kompensuoti nuostolius nukentėjusiems ekipažams. Dėl šių ryto nesklandumų buvo atidėtas startas.

Skelbiamas antro turo startas. Plaukiame į savo taškus, kurie nuo starto nutolę 10 ir daugiau km. Vieni ekipažai norėjo pagauti bent vieną žuvį ir nelikti su nuliu, o kitiems norėjosi išlaikyti gerą rezultatą arba jį pagerinti. Antros dienos oras daug gražesnis – ramus ir šiltas. Tiesiog lieka visą dėmesį skirti žvejybai. Mūsų ekipažų planai panašūs į pirmo turo planus. Upinio ekipažas lėks šapalų. Plėšrūnai II, po gero pirmos dienos rezultato, galvoja apie starkius. Plėšrūnai I tikisi gerų ešerių, o Plėšrūnai III nusiteikę pagauti lydekų. Startas ir visi lekiam į savo vietas. Diena prabėga labai greitai. Parplaukus ir susitikus bandome dėlioti rezultatus. Mūsų klubo ekipažų rezultatai parodė, kad ne visiems pasisekė įgyvendinti planą. Plėšrūnai I pagavo keletą ešerių, kurių svoris buvo 1,048kg; Plšrūnai II nepagavo daugiau starkių ir liko su 0; Plėšrūnai III pagavo 1,624kg, o Upinio ekipažas parvežė 3,356kg, nors jei būtų per skubėjimą nepamiršę pasverti dar vieno šapalo, jų svoris kokiu kilogramu būtų didesnis. Šio nuotykio jie ilgai nepamirš.